Rimtas menas gimsta iš stiprių emocijų, gyvenimiškos patirties, gilių pergyvenimų. O mokyklos menas gimsta iš tikros meilės mokiniams ir noro nukreipti jų energiją reikiama vaga. Taip ir atsitiko 2a klasėje (mokytoja Z. Chucistova), kur pedagogas ir mokiniai žiūrovams pateikė savo S. Maršako pjesės “Pasaka apie ožį” versiją.
Manoma, kad šiuolaikiniai vaikai yra įstrigę elektroniniuose prietaisuose, kompiuteriniuose žaidimuose ir virtualiame bendravime. Tačiau, taikant teisingą pedagoginį požiūrį, kai kiekvienas vaikas dalyvauja veikloje, yra aistringas dėl savo vaidmens ir jaučia atsakomybę už visos komandos sėkmę, išmanieji telefonai ir kita įranga-eina į tolesnį planą. Vieno žvilgsnio į degančias jaunųjų aktorių akis užtenka, kad suprastume-pedagogas su užduotimi susitvarkė. Kaip sakoma, ir vilkai sotūs ir tėvai patenkinti. Vien kostiumai ko verti! Iš tiesų-visiškas persikūnijimas. Nei susikaustymo, nei apsimetinėjimo. Viskas organiškai, darniai, matomas komandinis darbas ir bendras smarkumas. O tai ir yra pagrindinis mokytojo uždavinys-leisti vaikinams pasijusti viena didele šeima, kurioje nėra pagrindinių ir antraeilių personažų, kiekvienas turi savo svarbų vaidmenį ir vieną visiems didelį pasisekimą!
Lietuvių kalbos mokytoja Renata Černiauskienė
